- nebūtė
- nẽbūtė sf. (1), nebūtė̃ (3b) nebūtas daiktas, prasimanymas: Ans plepa kokią nẽbūtę, o tas i vierij Ms. Moku nebūtė̃s pasaką, kaip žmogus manės lipti į dangų Šts. Tokių nẽbūčių kalbą užvedė Grš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
nebūtė
Look at other dictionaries:
nebūtybė — sf. (1), nebūtỹbė (2) 1. šmėkla: Kokia nebūtỹbė vaidinosi Lbv. 2. žr. nebūtė: Aš plepu visokias nebūtybes Gršl. 3. L351 žr. 2 nebūtis 1: Galop pereina į juodą nebūtybės ir nakties spalvą Šlč … Dictionary of the Lithuanian Language
